Kai kurie yra įsitikinę, kad biolauką galima paaiškinti visiems puikiai žinomais fizikos dėsniais. „Jokios mistikos čia nėra,” . Ir vis dėlto kas tas paslaptingasis biolaukas? Ar jį turi visi žmonės, gyvūnai ir augalai? O galbūt net akmenys? Kodėl ne visi biolaukai dera?
Nuo šiol biolauką galima ne tik aiškinti bet ir pamatyti, auradiagnosto Ginto Gliaudelio į Lietuvą įvežtas naujausias biolauko ir čakrų fiksavimo aparatas, leidžia kiekvienam norinčiam pamatyti savo biolauką ir čakras ir todėl tampa lengviau atsakyti į klausimus.
Kas yra biolaukas? Kaip jis susikuria?
Pirmiausia reikėtų apibrėžti sąvokas „aura” ir „biolaukas”. Pastarasis dar vadinamas energetiniu lauku. Žodis „aura”, išvertus iš senovės graikų kalbos, reiškia „vėjelio dvelksmas”. Auros egzistavimą galima paaiškinti paprastu pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kad prie jūsų prisiartina svetimas žmogus. Kaip reaguosite? Tikriausiai nestovėsite vietoje ir atsitrauksite. Tikrai nelauksite, kol susidurs nosys, tiesa? Kodėl taip yra?
Psichologų teigimu, egzistuoja tam tikros zonos: 0,5 m nuo žmogaus – intymi, 1,2-1,5 m – asmeninė ir apie 3 m – draugiška. Į intymią zoną įsileidžiame tik artimus, gerai pažįstamus asmenis, pavyzdžiui, partnerę, vaiką, motiną arba tėvą, t. y. žmones, kuriems jaučiame trauką. Jeigu į tokią zoną bando patekti nepažįstamas asmuo, jį atstumiame. Tačiau manau, kad priėmimo arba atmetimo reakcijos vyksta dėl to, kad tarpusavyje kontaktuoja žmonių biolaukai. Jie veikia kaip magnetai, turintys du polius: traukia arba stumia.
Ankščiau buvo sakoma, kad aura – sudėtinga ir neapčiuopiama, labiau filosofinė sąvoka, bet dabar viskas pasikeitė, aura ir čakros tapo apčiuopiamos matomos ir jas galima tyrinėti taip pat kaip elektros lauką.
Kol kas negalime šnekėti apie visuomenės, netgi valstybės auros nuotraukas, to techniška padaryti dar negalima, bet kaip mes minėjome aukščiau pamatyti savo aurą ir čakras realu. Todėl skambinkite ir užsirašykite aura ir čakra diagnostikai.
Biolaukas – tik auros sudedamoji dalis, t. y. arčiausiai fizinio kūno esantis eterinis sluoksnis.
Minėjome, kad aura – graikiškas žodis. Taigi senovės kultūros žinojo apie biolauko egzistavimą?
Manau, kad visos istorinės kultūros apie tai žinojo. Tai puikiai atsispindi visų religinių tradicijų vaizduojamajame mene. Pavyzdžiui, nuėję į bažnyčią aplink angelus arba šventuosius matome aureoles. Kažkas panašaus yra ir pas indus, budistus, hebrajus, musulmonus, netgi šamanus.
Karlosas Kastaneda savo knygoje aprašo aplink žmones švytinčius „kiaušinius”, kuriuos regi šamanai. Kažkas panašaus išliko ir mūsų ikikrikščioniškoje tradicijoje. Pavyzdžiui, dievaitis Perkūnas vaizduojamas su ugnies liepsnomis aplink galvą. Taigi akivaizdu, kad protėviai taip pat regėjo savo biolauką ar bent jau jį įsivaizdavo.
Nors dauguma žmonių negali biolauko pamatyti ar pajausti, specialiais prietaisais jį galima nufotografuoti. Su tokia technika ir dirba auradiagnostas Gintas Gliaudelis.
Gauk naujienas
Parengta pasirėmus “terapija tau” publikacija